Prieš kelias savaites grįžau iš savo beveik mėnesį trukusios piligriminės kelionės. Pradėjau žygiuoti iš Portugalijos Lisabonos miesto, baigiau Ispanijoje Santiago de Compostela mieste. 

Kelionė vyko tik savo nuosavomis kojomis. Įveikiau oficialius 634 kilometrus, bet su nuklydimais, pasivaikščiojimais, reiktų pridėti dar apie 50 km. Visa ko reikėjo man mėnesiui kelionei, nešiausi kartu su savimi, kuprinėje. Tokiose kelionėse rekomenduojamas kuprinės svoris yra apie 10% kūno svorio. Taigi bandžiau tilpti į 6 kg, tačiau kuprinė 1-2 kg būdavo sunkesnė (priklausomai nuo to, kiek vandens su savimi turėjau). Taigi turėjau gerai apgalvoti ir pasverti kiekvieną daiktą, prieš dedant į kuprinę. Ar tikrai man jo reikia? O Ar būsiu pasiruošusi visiems gyvenimo atvejams? Įdomiausia, jog visi daiktai ir drabužiai buvo panaudoti (išskyrus vaistai, bet jie nesiskaito), o ir viską turėjau, ko galėjo prireikti. 

Pasidalinsiu, ką ėmiau į kelionę, kokie daiktai labiausiai pravertė. Jeigu ruošiatės arba ruošitės į panašią kelionę, manau, daiktų sąrašas kelionei ir patirtis jums pravers

Daiktų sąrašas žygiui ir patarimai

Gegužės mėnesį Portugalijoje – Ispanijoje oras yra įvairus, bet labiau šiltas (net dienomis labai karštas), sausas. Kartais užklupdavo iki 36 laipsnių karštis. Kartais lydavo ir temperatūra svyruodavo apie 17 laipsnių.

Drabužiai

Striukė. Būtinai rinkitės, jog apsaugotų nuo lietaus. Ji bus puiki apsauga ne tik nuo lietaus, bet ir nuo vėjo.

Kelnės. Turėjau dvejas. Pirmosios – su apsauga nuo lietaus. Jos greitai džiūsta ir suteikia šilumos, esant drėgnam ir vėsiam orui. Jeigu keliausite vėsesniu metų laiku, taip pat turėkite apatines termo kelnes (ypač rekomenduojamos 100% merino vilnos dėl savo suteikiamos šilumos). Daugelis patyrusių keliautojų šį derinį vadina tiesiog tobulu. Ir šilta, ir nešlapia.

Antrosios kelnės – paprastos, kokios patinka ir yra patogu keliauti, kai nelyja ir šviečia saulė. Kelnės su apsauga nuo lietaus tokiomis dienomis yra per šiltos. 

Rekomenduojama rinktis ilgas kelnes, ne šortus. Mūsų oda nepratusi prie tų kraštų saulės. Oi kiek mačiau nusvilusių kojų po dienos žygio. Kam papildomas nudegimo skausmas, kai vakare po 30 km ėjimo pėsčiomis, kojos bei pėdos ir taip būna pavargusios ir skaudančios.

Marškinėliai. Juos taip pat rinkitės ne tik iš lengvo, kvėpuojančio, drėgmę išgarinančio audinio, bet ir  ilgomis rankovėmis. Marškinėliai, kurie turi ilgesnius, už nykščio užsikabinančius rankogalius, ypač rekomenduojami. Rankų plaštakos nuo intensyvios saulės irgi smarkiai nudega.

Tarp kelių marškinėlių aš taip pat pasiėmiau 100% merino vilnos golfą. Kaip žinia, merino vilna yra tinkama ne tik žiemai, bet ir vasarai. Taigi, turėjau gerą progą išbandyti mūsų gaminius ir karštoje dienos temperatūroje. 

Merino vilnos golfą dėvėdavau beveik kiekvieną dieną nuo ankstyvo ryto (dažniausiai tuomet temperatūra būdavo 14 laipsnių šilumos) iki pietų, o dažnu atveju ir iki vakaro. Taip pat turėjau marškinėlius iš medvilnės bei sintetinius. 

Iš savo patirties galiu pasakyti taip: visų pluoštų marškinėliai, ar tai medvilnė, ar sintetika, ar merino vilna, kai lauke daugiau nei 30 laipsnių temperatūros, eiti yra karšta vienodai. Kai toks karštis, norisi tiesiog nusirengti ir gulėti pavėsyje. Galiu tik išskirti, jog su merino vilnos golfu nebuvau tokia šlapia, kaip su kitų audinių marškinėliais. Pastaruosius, nusirengus galėjau tiesiog gręžti, o merino vilnos – drabužis buvo posausis ir nesitrynė ties nugara su kuprine ir petnešomis.

Taip pat merino vilnos drabužiai apsaugo nuo UV saulės spindulių, neužima daug vietos, yra lengvi. Galima dėvėti ir kai vėsus oras, ir kai šiltas/karštas. Mano atveju, kai pradėdavau dienos kelionę, oro temperatūrą būdavo apie 14 laipsnių, o dienos eigoje pakildavo iki 30 ir daugiau. 

O kas geriausa! Merino vilnos golfos neskalbiau per visą kelionę. Jį tiesiog reikdavo pravėdinti ir nei kvapo prasme, nei murzinumo prasme nereikėjo skalbti. 

Kelionėje taip pat į savo kuprinę buvau įsidėjusi merino vilnos marškinėlius trumpomis rankovėmis bei šortukus. Jie man buvo idealūs nakčiai. Be mano jau minėtų merino vilnos drabužių savybių (lengvi, prisitaikantys, nereikia dažnai skalbti), jie palaiko tinkamą kūno temperatūrą. Kai visą dieną eini, kūnas pavargsta. Taip pat ant saulės kūnas įkaista. Po didelio krūvio ir šilumos, vakare, atsipalaidavus kūnui, apima drebulys. Keliautojai supras apie ką aš kalbu. Merino vilnos drabužiai man padėjo to išvengti. Būdavo palaikoma tinkama kūno temperatūra ir drebulys neimdavo.

Žygeivių batai, avalynė

Kai visą mėnesį kiekvieną dieną keliauji kojomis, avalynei turi būti skirtas didelis dėmesys. Aš pati turėjau trijų skirtingų rūšių avalynę.

Žygio batai. Džiaugdavausi jais, kai lydavo, būdavo daug purvo, nelygus kelias. Dažniausiai žygio batus dėvėdavau pirmą dienos pusę. Vėliau pasikeisdavau į sandalus irgi pritaikytus žygiams. Kai pakeiti avalynę dienos viduryje, koja tiesiog atsigauna. Taip  išvengėme daugybės pūslių. Kolegos, kurie turėjo tik vienus žygio batus ir su jais ėjo ištisas dienas, pūslių turėjo daug daugiau. O joms išsiplėtus per pėdą, kiekvieną rytą būdavo sunku apsimauti batus. 

Sandalais taip pat labai džiaugiausi, kai kojos nuo karščio ir didelės apkrovos išbrinko, patino. Nors žygio batai buvo visu dydžiu didesni, buvo dienų, kai kojos tiesiog netilpo į uždarus žygio batus. Nežinau, ką būčiau dariusi, jeigu neturėčiau sandalų, kurie prisitaiko prie padidėjusių pėdų.

Taip pat turėjau šliures. Jos buvo patogios piligrimų svečių namuose – alberguose. Bet jos taip pat būtų buvę alternatyva pakeisti batus žygiui. Teko matyti piligrimų, kurie keliavo su jomis. Nežinau, ar tai patogu, bet vis alternatyva.

Kojinės. Turėjau specialias, pritaikytas žygiams. Pradžioje atrodė gana storos, bet vėliau man jos patiko. Buvo patogios ir tikrai patogiau kojai nei plonytės, paprastos kojinės.

Taip pat turėjau dar šiuos daiktus kuprinėje:

Miegmaišis. Jis užėmė didžiąją dalį kuprinės, tačiau buvo labai naudingas. Praktiškai kiekvieną naktį jame ir miegojau. Piligrimų svečių namuose patalynės neduoda;

Kepurė ir akiniai nuo saulės;

Pleistrai. Kai tik pradėdavau jausti, jog pėda ar kojos pirštukai pradeda trintis ir tikėtina, jog ten susidarys pūslė, užklijuodavau pleistrą. Taip pat naudojom ir pačioms pūslėms. Tačiau per visą kelionę jų turėjau tik tris ir tai kelionės pradžioje;

Šaukštas. Dažnai neko pirkti maisto tiesiog parduotuvėse ir valgyti pievose, tai šaukštas labai pagelbėjo;

2 karabinus (pravertė užsikabinti žygio batus ant kurpinės);

Vaistai (nuo temperatūros, skausmo, viduriavimo ir alergijos), bet jų visiškai neprireikė.

Taigi tai toks buvo mano kuprinės turinys. Jeigu eičiau į kitą tokią pačią ar panašią kelionę, kuprinės turinys būtų praktiškai toks pats. Gal tik kitokius pasirinkčiau marškinėlius ir įsimesčiau maudymuką, nes buvo progų, kur išsimaudyti.

Jeigu turite daugiau klausimų apie piligriminę kelionę ar daiktų sąrašą piligrimams, rašykite komentaruose. O jeigu norite daugiau pamatyti video bei nuotraukų iš šios kelionės, galite pasižiūrėti čia: